Naujienos

NŽT specialistai ieško galimybių spartinti miškų įveisimą

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės tvarkymo ir administravimo departamento darbuotojai atliko į NŽT besikreipiančių asmenų, pageidaujančių privačiuose ne miškų paskirties žemės sklypuose įveisti miškus, prašymų analizę ir nustatė, kad aktyviausiai miškus siekia įveisti šiaurės rytų Lietuvoje esančių žemės sklypų savininkai. Atlikus gaunamų prašymų išduoti leidimus įveisti mišką ne miško žemėje analizę nustatyta, kad iš per metus gaunamų apie 800–850 prašymų leisti įveisti mišką privačios nuosavybės teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, – net apie 80 proc. prašymų yra patenkinami, skelbia nzt.lt.

2020 metų duomenų analizė parodė, kad NŽT teritoriniai skyriai, išnagrinėję gautus prašymus dėl miško įveisimo, 161 atveju prašymų netenkino, išdavė – 678 leidimus (2019 m. – 650 leidimų,

2018 m.– 603 leidimus). Daugiausia leidimų įveisti mišką 2020 metais buvo išduota Anykščių (56), Zarasų (49), Molėtų (43), Biržų (40), Ignalinos–Zarasų (38) ir Vilniaus rajono (36) skyriuose. Daugiausia neigiamų atsakymų dėl miško įveisimo ne miško žemėje buvo pateikta Vilniaus rajono (25), Skuodo (11), Biržų (10), Rokiškio (9) ir Zarasų (9) savivaldybėse.

Tik 46 atvejais (28 proc. atvejų) buvo atsisakyta išduoti leidimus, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse nustatyta, kad mišką galima įveisti pagal žemės sklypo planą, todėl buvo siūloma žemės sklypų savininkams pasirengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje.

Atsižvelgiant į privačių žemės sklypų savininkų prašymus, 2021 metais buvo pradėti rengti 28 kaimo plėtros žemėtvarkos projektai miškui įveisti ne miško žemėje, 2020 m. – 65, 2019 m. – 47, 2018 m. – 29.

Dėl žemės sklype esančių valstybei priklausančių melioracijos statinių ir dėl to, kad yra draudžiama įveisti mišką sklype, atsisakyta išduoti leidimus itin retais atvejais: atitinkamai – 6 proc. ir 8 proc. Dažniausiai atsisakoma išduoti leidimus dėl įvairių kitų priežasčių – pateikti prašymai įveisti mišką kitų asmenų nuosavybės teise valdomame žemės sklype ar miškų ūkio paskirties žemės sklype ir pan. (58 proc.).

Atlikusi analizę, NŽT mano, kad, siekiant užsibrėžtų LR Vyriausybės tikslų padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. šalies teritorijos, kartu su teisinio reglamentavimo pakeitimais būtina ir efektyvi, paveiki informacinė kampanija, nes kaip parodo atlikta analizė – privačios žemės sklypų savininkų suinteresuotumas nėra pakankamai didelis – į NŽT dėl leidimų įveisti mišką ne miško žemėje kreipėsi mažiau nei tūkstantis asmenų, o ir dalis žemės sklypų savininkų, kuriems yra išduodami leidimai įveisti mišką ne miško žemėje, manytina, miško taip ir neįveisia. Todėl siūloma ne tik keisti esamą teisinį reglamentavimą, bet ir didinti visuomenės suinteresuotumą šios veiklos vykdymu, numatant skatinimo priemones.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2200,2 tūkst. ha ir užėmė 33,7 proc. šalies teritorijos. Privačių miškų savininkų tinklalapyje skelbiama, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 154,9 tūkst. ha, šalies miškingumas – 2,4 proc., o skaičiuojant nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos – šalies miškingumas padidėjo 15 proc.