Naujienos
2006 - 06 - 24
* Vygantas Mierkis: Medienos ruoša tampa antrinės svarbos
Laikraštis "Trakų žemė" išspausdino žurnalistės Danos 
Buinickaitės 2006-06-17 pokalbį "Miškai bei jų ekologinis, rekreacinis ir kultūrinis vaidmuo" su VĮ "Trakų miškų urėdijos" miškų urėdu Vygantu MERKIU .
Buinickaitės 2006-06-17 pokalbį "Miškai bei jų ekologinis, rekreacinis ir kultūrinis vaidmuo" su VĮ "Trakų miškų urėdijos" miškų urėdu Vygantu MERKIU . Straipsnyje gerai atsispindi valstybinių miškų valdytojų dabartinis požiūris į daugelį aktualių miškų ūkyje klausimų.
Trakų miškų urėdija viena didžiausių urėdijų Lietuvoje, ir ne tik miškų plotu, bet ir darbų apimtimi.
Trakų miškų urėdija įsteigta 1922 m. Šiuo metu bendras miškų plotas sudaro 61 777 ha, iš jų valstybinės reikšmės miškai (29,1 tūkst. ha arba 47 proc), valstybiniai miškai, rezervuoti nuosavybės teisių atstatymui( 1 6 tūkst. ha arba 26 proc.) ir privatūs miškai (16,6 tūkst. ha arba 27 proc). Valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios turto patikėjimo teise valdo miškų urėdija. Po reformos, dalis miškų rezervuotų nuosavybės teisių atstatymui bus privatizuoti arba priskirti miškų urėdijai.
Valstybinės reikšmės miškuose vyrauja spygliuočių medynai, kurie sudaro 87 proc. visų medynų ploto.
Be to, dar beržynai užima 7 proc, ąžuolynai, drebulynai ir juodalksnynai po 2 proc. Trakų miškų urėdijos miškai yra priskirti 11 girininkijų, kurių darbuotojai rūpinasi miškais, atkuria juos, ugdo jaunuolynus, kerta mišką, vykdo sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą, saugo miškus nuo neteisėtų kirtimų bei atlieka kitus darbus. Be girininkijų yra Rūdiškių medienos išvežimo baras, kuris užsiima medienos išvežimu vartotojams, miško kelių tiesimu ir remontu, dirvos paruošimu želdymo darbams.
Neseniai, prieš tris metus, pradėtas rengti 16 ha medelynas. Šiuo metu medelynas jau funkcionuoja su lengvai sumontuojama ir išmontuojama laistymo sistema. Kokie šio medelyno užmojai iliustruoja sausa skaičių kalba. Šiame medelyne auga po milijoną eglės ir pušies vienmečių daigų, eglės keturmečių sodinukų - pusė milijono, 700 tūkst. trimečių eglės daigų. Pasėta 800 kg ąžuolo gilių. Išauginti sodmenys bus skirti valstybinių ir privačių miškų atkūrimui. Iš viso urėdijoje, be rangos įmonių, dirba 130 dirbančiųjų.
Gal galite apibūdinti koks santykis (skaičiai) valstybinių ir privačių miškų yra Trakų miškų urėdijoje? Kokios buvo ir šiuo metu yra tendencijos privatizuojant miškus? Kokios buvo padarytos klaidos ir kuo pasireiškė įstatymų netobulumai?
Trakų miškų urėdijos teritorijoje yra 47 proc. valstybinės reikšmės miškų, 27 proc. - privačių miškų ir 26 proc. valstybinių miškų skirtų nuosavybės teisių atstatymui. Valstybinės reikšmės ir valstybinius miškus skirtus nuosavybės teisių atstatymui patikėjimo teise valdo urėdija. Noriu pabrėžti, kad vadovaujantis Miškų įstatymu valstybinės reikšmės miškuose jokie privatizacijos procesai negalimi. Apie valstybinių miškų privatizavimą nėra kalbama nė vienoje posovietinėje šalyje ar ES naujokėse, kuriose didžiąją dalį miškų sudaro valstybiniai miškai. Šiandien nė vienoje Europos šalyje esantys valstybiniai miškai nėra privatizuojami, vyksta netgi atvirkščias procesas. Šiandieninis visuomenės požiūris į miškus kinta, kinta ir valstybinis požiūris į juos. Vis svarbesnis tampa visuomeninis, ekologinis , rekreacinis, kultūrinis ir kitoks miškų vaidmuo. Medienos ruoša tampa antrinės svarbos. Stiprinti visuomeninį miškų vaidmenį gali tik valstybė, jai priklausančius valstybinius miškus tvarkydama ir ūkininkaudama juose pagal gerai apgalvotas, moksliškai pagrįstas ūkininkavimo sistemas. Šiandien miškų urėdija iš už savo ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose gautų pajamų finansuojamas aplinkosaugines, rekreacines ir kultūrines funkcijas vykdančių miškų tvarkymą, visų šalies miškų inventorizaciją, jų apsaugą, miško kelių remontą ir tiesimą ir netgi žemės ūkiui netinkamos apželdinimą. Privatūs miško savininkai to atlikti negali ir negalės, kadangi jų pagrindinis tikslas medienos ruoša, gaunamas pelnas, bet jokiu būdu ne investicijos į mišką - Lietuvos nacionalinį turtą.
Didžiausios žemės ir miškų reformos klaidos buvo tai, kad daug kartų žemės ir miškų reformos įstatymas buvo keičiamas ir tobulinamas į blogesnę ar į geresnę pusę ir dėl to buvo daug painiavos.
Mano nuomone, turėjo būti grąžinamas turtas, žemė ir miškas natūra ir tik tiems, kas jį turėjo ar paveldėjo, jokių kilnojimų ar kompensavimų už turėtą žemę mišku neturėjo būti.
Kiek miškų kasmet urėdija iškerta ir kaip jie atsodinami? Papasakokite kokie ir kaip vykdomi želdinimo projektai, iš kur gaunamos lėšos? Trakų miškų urėdija kasmet plynais kirtimais iškerta apie 250 ha biržių. Nors Miškų įstatymas šias biržes reikalauja atsodinti per tris metus, stengiamės jas apsodinti pirmais arba antrais metais po iškirtimo, kol nesuveša nepageidaujama augmenija ir mažesnės želdavietės paruošimo sąnaudos. Tą patariu daryti ir privačių miškų savininkams. Visos biržės yra atkuriamos pagal iš anksto parengtus miško želdinimo projektus, kuriuos parengia girininkai ir kuriuose numatomas miško atkūrimo metodas, želdavietės ir dirvos paruošimo būdai, numatoma kokios bus sodinamos medžių rūšys, kokiu santykiu jos bus mišrinamos. Dalį šių biržių, apie 5-10 ha, paliekame savaiminiam žėlimui. Tai daugiausia šlapios augavietės, kuriose augo minkštieji lapuočiai medžiai ir kur tikėtinas jų savaiminis atžėlimas, o želdavietės netinkamos kitokių medžių augimui. Pastaraisiais metais, pritaikius įvairias paramos savaiminiam žėlimui priemones, žėlimui paliekame ir apie 20-30 ha iškirstų spygliuočių, daugiausia pušynų, biržių. Jose paliekame sėklinius medžius, iškertame traką, herbicidais išnaikiname nepageidaujamą žolinę augmeniją ir prieš sėklinius metus supurena-me dirvą. Žeronių, Ropėjų, Paluknio girininkijose turim neblogų tokio žėlimo pavyzdžių. Be biržių atsodinimo, kasmet miškų urėdija įveisia iki 25 ha naujo miško urėdijai perduotuose žemės ūkiui netinkamuose plotuose. Visus šiuos darbus miškų urėdija atlieka savo lėšomis.
Šiems tikslams įsigijome naują traktorių "Valtra T 120c, dirvos miško želdiniams plūgą LPž, čekišką dirvos ruošimo frezą. Pastaraisiais metais, Europos Sąjungai pradėjus finansuoti privačių žemės ūkio paskirties plotų apželdinimą, miškų urėdija šį darbą padeda atlikti privačių žemių savininkams. Urėdijos specialistai parengia šių plotų apželdinimo miškų projektus, padeda užpildyti paraiškas Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Kasmet pilnai miško įveisimo darbus atliekame 2-3 privačių žemių savininkams 5-6 ha plote, dar maždaug tokiame plote suariame dirvą miško sodinimui. Kiekvienais metais vidutiniškai 5 miško savininkams nebrangiai sava technika suariame biržes miško atkūrimui. Paskutiniaisiais metais faktiškai patenkiname tiek privačių žemių, tiek privačių miškų savininkų poreikius, pagrindinių medžių rūšių sodmenims.
Po gaisro tvarkomas miškas.
Pavasaris ir vasara - gaisrų metas. Ar galite pateikti šių metų statistiką, kiek miškų nukentėjo nuo ugnies?
Net 83 proc. Trakų miškų urėdijos yra priskirti 1- ajam gaisrų rizikos laipsniui. Kadangi mūsų miškai yra netoli sostinės, prie gerų susisiekimo kelių, kraštas ežeringas ir nepaprastai gausiai lankomas, gaisrams kilti pavojus gresia jau nuo ankstyvo pavasario ir išlieka visą sezoną iki vėlyvo rudens. Be to, šių metų patirtis rodo, kad ne vien neatsargus elgesys kelia pavojų, bet ir žmonės, kurie sąmoningai padeginėja žolę ir visai nesusimąsto apie pasekmes, kas bus jei ugnis išplis ir pasieks mišką, o ypatingai kai pavasaris toks sausas kaip šiemet ir ugnis dažnai tampa nevaldoma. Kad tokių nelaimių neatsitiktų, pavojingu gaisrams laikotarpiu urėdijoje nuolat budi miškų pareigūnai, gaisrai stebimi iš trijų bokštų kurie yra Rūdiškių, Trakų bei Paluknio girininkijose, be to Onuškio girininkijoje statomas ketvirtas bokštas, kuris leis pilnai stebėti visą urėdijos teritoriją. Gaisrams gesinti sudarytos dvi priešgaisrinės komandos, kurios aprūpintos padidinto pravažumo gaisrų gesinimo automobiliais bei kitomis gaisrams gesinti reikalingomis priemonėmis. Be to, kasmet visuose nuosavybės formų urėdijos miškuose atnaujinama 800 km priešgaisrinių juostų.
Šiemet mūsų urėdijos teritorijoje kilo 48 gaisrai ir beveik visų gaisrų šaltinis - padegta žolė. Išdegė apie 22 ha miško.
Praėjusiais metais įrengėte Varnikų botaninio -zoologinio draustinio pažintinį taką, kuris puikiai įvertintas visuomenės. Kokie šių metų projektai ir planai šiemet bus įgyvendinti?
Be tako mūsų urėdijoje yra įrengti 35 įvairūs rekreaciniai objektai, kuriuos reikia prižiūrėti ir kai kuriuos atnaujinti, o dar kai kuriuos reikia nuolat rekonstruoti ar net atstatinėti, kadangi mūsų visuomenėje dar yra nemažai žmonių, kurie nesupranta, kad tai, kas yra padaryta ir įrengta, tai tik visų gerovei, poilsiui ir patogumui.
Šiemet tokių didelių projektų nevykdome, tačiau nuolat įrenginėjame naujas poilsiavietes, atokvėpio vietas, apžvalgos takus, apžvalgos aikšteles ir t.t.
Ateity planuojame įrengti Skaisčio stovyklavietę, kur priežiūros darbams bendradarbiavimo tikimės iš savivaldybės, kadangi jau dabar šioje vietoje ypatingai didelis lankytojų skaičius ir mes tiesiog nepajėgsim patys tinkamai ją prižiūrėti. Kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcija planuojame dar kelis takus įrengti parko teritorijoje, kurie bus gal ne tokie ilgi, tačiau manome, kad bus nemažiau įdomūs nei jau pamėgtas Varnikų takas.
Jūsų urėdijos administracinis pastatas ir jo aplinka puikiai sutvarkyti. Kaip tai buvo padaryta?
Pastatas buvo renovuotas 2004 metais. Visus darbus atlikome savo lėšomis. Stengiamės, kad būtų viskas tvarkinga ir saikinga, kadangi aplinka yra urėdijos veidas. Pagal tai visuomenė gali spręsti apie kokybę ir tvarką miškuose. Be to, renovuojame ir girininkijų pastatus, stengiamės gerinti darbo sąlygas visiems urėdijos darbuotojams, nes tai taip pat svarbus veiksnys skatinant darbuotojus dar geriau atlikti savo darbus ir pareigas.
