Naujienos
A.Gaižutis: Teismų sprendimai turi būti vykdomi, neinterpretuojant jų savaip
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023 nusprendė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 87-21-V dalį, kuria patvirtintas valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projektas tiek, kiek jame (projekte) numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių teritorijų artimoje aplinkoje.
Bylos medžiagoje, pasisakydamas dėl miškotvarkos projekte planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūrų privalomumo, LVAT konstatavo, jog prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma atlikti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo įvertinimą įsteigtoms ir potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, kai šią veiklą planuojama vykdyti šiose saugomose teritorijose ar jų artimoje aplinkoje. Tam būtina kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, užpildant nustatytos formos (raštu ir skaitmeniniame formate) dokumentus tam, kad būtų nustatytas miškotvarkos projekto įgyvendinimo poveikio minėtoms teritorijoms reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti SPAV. Tik atlikus šias būtinas procedūras miškotvarkos projektas gali būti patvirtintas.
Nuoroda į LVAT 2023-13-06 nutartį byloje Nr.eA-716-624/2023 čia...>>>
Teismų sprendimai yra vykdomi. Šis LVAT sprendimas byloje dalyvavusioms šalims yra neskundžiamas, konkrečiai buvo sprendimas tik dėl pagrindinių kirtimų stabdymo Valstybinių miškų urėdijos VMU Ignalinos padalinyje, kur NATURA2000 teritorijoms reikės gauti veiklos poveikio reikšmingumo įvertinimą. Tai tuo teismo sprendimą įgyvendinančioms Aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms galima buvo šiame etape ir apsiriboti, o toliau - per pereinamąjį laikotarpį - imtis tikslinti reikiamus teisės aktus, atsižvelgiant į teismo sprendimo konstatuojamąją dalį ir tada jau pradėt platesnį patobulinto teisinio reguliavimo įgyvendinimą praktikoje.
O dabar turime chaosą - valdžios institucijų akys nuo pasimetimo DIDELĖS, sprendimai- kol kas NEADEKVATŪS. VMT ėmėsi stabdyti jau vykdomus darbus ne tiek VMU Ignalinos regioninio padalinio miškuose, kuriuose yra NATURA 2000 teritorijų, tačiau privačiuose miškuose, kuriems leidimai miškui kirsti išduoti po gruodžio 6 d. , naikinti jau išduotų leidimų ir patvirtintų miškotvarkos projektų galiojimą. Tokių VMT veiksmų pagrindas visiškai neaiškus, tarnyba neturi teisėto pagrindo panaikinti išduotus leidimus kirsti mišką, nes LVAT aptariama gruodžio 6 d. nutartis nėra ir negali būti taikoma jau priimtiems sprendimams [ su teisininko L.Stančiko vertinimu dėl VMT veiksmų galite susipažinti čia...>>>]. Juo labiau, joks teisinis reguliavimas nėra pakeistas, o LVAT pateiktus byloje išaiškinimus dėl teisės taikymo galima taikyti tik naujai pateiktiems ir dar nepradėtiesms nagrinėti prašymams dėl vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo. Akivaizdu, kad privačių miškų savininkai nesitaikstys su tokia savivale ir turėtų apskųsti neteisėtus VMT sprendimus. Tą padaryti reikėtų per 1 mėnesį.
Chaosą dar aštrina aplinkosaugos aktyvistai, naudodamiesi proga užpylę institucijas skundais dėl vykdomos ūkinės veiklos miškuose kur galima, ir kur ne. Tai juo labiau keista, kadangi žiema yra kaip tik ramybės metas ekosistemoms bioįvairovės požiūriu, tad kaip tik yra palankiausias metas vykdyti suplanuotus ūkinius darbus miškuose saugomose teritorijose. Į artėjančių rinkimų kovų kelią jau įžengę politikai taipogi noriai aštrina retoriką dėl miškų naudojimo kaskart vis “įdomesniais” pareiškimais ir iniciatyvomis, siekdami nors kiek didesnio žiniasklaidos dėmesio ir tuo kurstydami visuomenėje aštrėjančius konfliktus. Juk trikštantiems valdžios labai paranku tokie konfliktai, supriešinimas, būtų ir nebūtų problemų eskalavimas - nes tada gali pilnai pasireikšti demagogai, prisidengę gelbėtojų skraiste. Nieko čia naujo. Tik kad rinkėjai vėl ir vėl ant to paties lengvai “kimba”…
Grėsminga situacija. Jei nebus imtasi blaiviai ir racionaliai elgtis- laukia liūdnos pasekmės. Ir tai priklauso- kaip bus interpretuojamas LVAT sprendimo įgyvendinimas. Nes jau užsiminiau apie tai, koks chaosas dabar vyksta su darbų stabdymu, kai jau teisėtai išduoti leidimai stabdomi, stabdomi parengti projektai miškotvarkos ir jau vykdomi darbai. Ir tai visiškas nesusipratimas, kuomet paskambinus telefonu, net nepateikus jokio raštiško argumentuoto sprendimo reikalaujama nutraukti jau vykdomus medžiapjūtės darbus, kuriems išduoti visi reikiami leidimai, su visomis institucijomis prieš tai suderinti. Į asociacija kreipiasi su paklausimais nemažai žmonių iš vietų. Akivaizdu, kad toks institucijų perdėtas aktyvizmas prasilenkiai su sveika logika, pataikaujant aplinkosauginiams aktyvistams priimami sprendimai daugeliu atveju bus skundžiami.
Žodžiu, po LVAT sprendimo dėl miškų kirtimų įvertimino NATURA 2000 teritorijose prasidėjo AM institucijų desperacija. Taip neturėtų būti elgiamasi. Tai dar vienas RYŠKUS signalas miško šeimininkams, kad jei privačioje nuosavybėje atsiranda kokia nors saugoma teritorija, nuosavybė netenka apsaugos. Priešingai tam, kad deklaruojama ir kas yra įtvirtinta pagrindiniame Lietuvos įstatyme- Konstitucijoje. Todėl LMSA kreipėmės į atsakingus politikus, Vyriausybės patarėjas ir šią savaitę planuojamas pasitarimas, kuriame, tikimės, aptarsime tiek esamą situaciją, tiek konkrečius sprendimus artimiausiai ateičiai.
VMT specialistai yra suskaičiavę, kad kad Natura 2000 teritorijose miško žemės yra ~ 611700 ha. O į tai dar neįtraukti plotai su EB svarbo buveinėmis už NATURA2000 ir neaišku, kiek plotų užims “artimoji aplinka” kurioje irgi norima reikalauti prieš tvirtinant miškotvarkos projektus (ir netgi atskirus leidimus miškui kirsti!) gauti iš VSTT Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimą. Kaip tą vertinimą išduos, jei iki šiol nėra miškų ūkiui pritaikytos įvertinimo formos (nes pagal galiojančius įstatymus iki šiol vertinimą atlikinėjo, jei planuojamos kokios nors gamyklos statybos jautriose teritorijose? O jei VSTT nuspręstų, jog dėl planuojamų kirtimų yra net menkiausia grėsmė saugomoms buveinėms, tai gali sugalvoti reikalauti, kad būtų atlikta ilgai trunkančią ir l.daug kainuojančią poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Tas sukurtų neįveikiamų barjerų didžiajai daliai smulkių privačių miško valdų, kuriose yra NATURA2000. Taigi- gręsiančio nusavinimo mastai ir iš to išplaukiantys nuostoliai galimi milžiniški. Teko girdėti vertinimus, kad vien Valstybinių miškų urėdija (beje, savistovai priėmusi sprendimą stabdyti visus kirtimus NATURA 2000 teritorijose, kurių VMU valdomuose miškuose yra ~440 tūkst.ha, artimiausiais metais nepagamins suplanuotų tuose plotuose 1,4-1,5 mln.m3 žaliavinės medienos).
Racionalus kelias- neatidėliotinai patikslinti LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, numatant- kaip ir kokiais atvejais atliekamas planuojamų miškų kirtimų įvertinimas NATURA 2000 teritorijose ir tą įtvirtinti praktikoje. Savo laiku Aplinkos ministerijos valdininkai patingėjo tą reglamentavimą aiškiai surašyti, dabar matome pasekmes. Taipogi reikia aiškiai apsibrėžti konkrečius vertinimo kriterijus ir rodiklius, kaip nustatytinėti miškotvarkos projekto įgyvendinimo poveikio NATURA2000 teritorijoms reikšmingumą (to irgi dar nėra padaryta).
Pokyčiai vyko, vyksta ir vyks ateityje. Keičiantis technologijoms, galimybėms ir tikslams- tai natūralus evoliucinis procesas. Bėdos kyla, kuomet miškininkystės principų neišmanatys nori kardinalių pokyčių čia ir dabar. Ir nesvarbu- kokios to pasekmės. Plynieji kirtimai nėra nei blogai nei gerai, tai vienas iš ūkininkavimo elementų, suderintas su kitais miškininkavimo ciklo sprendimais. Taikyti šį derliaus nuėmimo ir medyno atkūrimo būdą, ar kokį kitą apsprendžia objektyvūs dalykai: augavietė, esamo medyno struktūra, rūšinė sudėtis, keliami ūkininkavimo tikslai, ekonominės galimybės ir esami teisiniai apribojimai. Kišantis profaniškai į miškų tvarkymą, kaip siūlo drastiškų pokyčių entuziastai, kuriems nesvarbu pasekmės, rezultatų sulauktume prastų, neprižiūrimų miškų būklė per keletą dešimtmečių taptų prasta, nepatraukli didžiajai daliai visuomenės, o miškų ūkio ekonominis gyvybingusmas- ženkliai sumenkęs. Gali būti taip, kad tai taps iš biudžeto dotuojama veikla (kam tuomet reikėtų papildomų biudžetinių išteklių, ateinančių per papildomus mokesčius visiems). Kai tuo tarpu miškų ūkis Lietuvoje ne tik išsilaiko , tačiau teikia daug viešai naudojamų ekosisteminių paslaugų ir moka į biudžetą ženklias įmokas (iš kurių finansuojamos ir įvairios gamtotvarkinės, gamtos saugojimo veiklos.
dr.Algis Gaižutis
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas
