[...]Reikėtų permąstyti draudimų ir draudimų tikslus, pagrindimą, nustatymo ir valdymo tvarką, kartu skaičiuojant, kaip tai atsiliepia mūsų visuomenės gerovei. Pastaraisiais metais išreikštas noras ir tendencija – vis didesnius žemės (miško) plotus išbraukti iš ekonominės apyvartos. Sprendimus priimantys asmenys ir valstybės biudžeto formuotojai turėtų suprasti, kad šios teritorijos buvo išbrauktos iš ekonomiškai generuojančių teritorijų, įskaitant pinigų generavimą tame pačiame liesame valstybės biudžete, ir virto biudžeto išlaidų straipsniu.
Antras svarbus dalykas – didelei daliai gamtos vertybių visiškai uždrausti ūkinę veiklą nėra būtina. Labai svarbu tai žinoti, nes tiksli gamtosauga nėra tokia brangi ir kompensacijoms biudžete nereikės skirti tokios didelės pinigų sumos. Tikslingesnė gamtos apsauga bus ir sėkmingesnė, ir finansiškai suprantamesnė.
Pavyzdžiui, jei turtas turi gamtinę vertę, kuriai reikalingos specifinės sąlygos – tarkime, netrukdyti paukščiams lizdų metu ar palaikyti specifinį šviesos režimą pomiškyje, tam reikėtų labai konkrečių veiksmų arba tikslių, o ne absoliučių apribojimų. Jei gamtos apsauga tampa dinamiška, tikslus pasiekia visos dalyvaujančios šalys, o kas svarbu – nenukenčia ir valstybės biudžetas. Tai teisingas kelias! [...]