Naujienos

2023 - 04 - 02

Aiga Grasmane: Šiandien niekas neskaičiuoja, kiek pinigų tiesiog iššvaistome chaotiškai gamtos apsaugai

Išsamus ir įdomus portalo  zemeunvalsts.lv interviu su Latvijos žemės ūkio ministro Didzis Šmits patarėja Aiga Grasmane. Interviu paliečiama daug svarbių temų, kuriose savo pozicija ir įžvalgomis pasidalino Aiga. Perskaitę suprasite, kodėl aplinkosauginių organizacijų aktyvistai labai nepatenkinti tokios tvirtas žinias ir platų suvokimą kuruojamoje srityje turinčios patarėjos atsiradimu ministerijoje. Neva- ji kritikuoja gamtai draugišką miškininkystę...

P.s. vertimas iš latvių k.- google vertėjo pagalba, tai gal nėra literatūriškai visai sklandus.
Keletas aptariamų dalykų:
  • Paradoksas, jei išaiškėtų, kad XXI amžiuje tam tikros sferos ar srities profesionalai ir žinovai atsakingose pareigose nėra pageidaujami...
  • Mano vertybės yra klestintys Latvijos žmonės nepriklausomoje ir žalioje Latvijoje.
  • Gamtos apsauga – šiuo metu yra išskirtinis verslas, kurį aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos siekia išlaikytiu savo rankose ir dėl jo stipriai kovoja.
  • Iki šiol Latvijoje šie viešieji interesai užkrauti ant žemės savininko pečių, o tai nėra tvaru.
[...] Pirmas ir svarbiausias dalykas mano darbe visada yra įsitikinimas, kad su žemės savininkais reikia kalbėtis, o tai vis nevyksta. Jeigu ūkiniuose miškuose yra retų ar nykstančių gamtos vertybių, kurių apsauga tikrai yra viešasis interesas, pirmiausia reikia susitarti dėl taisyklių – ką ir kaip saugome. Norėčiau pabrėžti žodį „sutinku“. Mano pozicija bėgant metams nesikeitė – galimybė saugoti gamtą aiškiomis ir priimtinomis sąlygomis turi būti savininko rankose. Jeigu savininkui reikia papildomų žinių ar patarimo tikslesniam rūšies ar buveinės tvarkymui – prašau, suteikite!
Žinios apie gamtos apsaugą turi būti prieinamos žemės savininkui, kad būtų aišku, kaip jis gali tvarkyti savo turtą ilgalaikėje perspektyvoje, kad ši gamtos vertybė būtų išsaugota. Tai atsispindi visuose mano raštuose ir labai aišku iš to, ką sakau. Gamtos apsauga – kompetencija, finansavimas ir užduotis – atlikti – šiuo metu yra išskirtinė prekė, kurią aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos laiko savo rankose ir dėl jos taip pat tenka daug kovoti. [...]
[...] Visada buvau už bendradarbiavimą ir ne tik žodžiais. LMĪB pakvietė miško savininkus įsitraukti į pelėdų apsaugą ir mes padarėme gerą darbą. Tuo pačiu, pavyzdžiui, Latvijos gamtos fondas tvirtai pasisako už tai, kad miškininkystės veiklos uždraudimas šiuo metu yra vienintelis prieinamas ir priimtinas būdas apsaugoti mikrodraustinyje esančius paukščius. Tai neveikia, nes tai nevalstybiška, super brangu, nemoksliška, netvaru.
[...] Kalbant apie kompensacijas, reikėtų pabrėžti, kad miškų savininkams turėtų būti suteikta galimybė derinti ekonominius ir specifinius gamtos apsaugos interesus, kad nereikėtų iš mūsų menko biudžeto reikalauti milžiniškų sumų už pernelyg brangią gamtos apsaugą. Šiandien niekas neskaičiuoja, kiek pinigų mes tiesiog iššvaistome chaotiškai gamtos apsaugai – iš mokesčių mokėtojų pinigų mokame ir tam, kuris suranda gamtos vertę, ir tam, kuris parengia nuomonę apie šią vertę (iki 1000 €); draustinio sukūrimo metu savininkas netenka galimybės ūkininkauti atitinkamoje vietovėje. Tačiau tokias teises ir galimybes įgyja tie, kurie turi privilegiją užsiimti gamtos apsauga – šiuo metu pradeda veikti ir kitos programos, pavyzdžiui, reikia stebėti saugomas teritorijas, būtinybė vykdyti gamtotvarkos priemones saugomose. plotai ir kt. Lėšos šioms priemonėms atitenka ne žemės savininkui, ją valdo gamtosaugos organizacijos, kurios iš tikrųjų yra gamtosaugos ir tvarkymo paslaugas siūlančios įmonės. Tai verslas. Ir šios organizacijos man priekaištauja, kad kritikuoju tokią chaotišką sistemą. Šiuo metu tam tikru mastu vyksta mūšis – ar už saugomos gamtos teritorijos (ypatingai saugomos gamtos teritorijos) esanti žemė, kurioje auga miškas, bus naudojama miškininkystei, kuria užsiima Latvijos gyventojai ir įmonės, ar šios teritorijos norminiais aktais bus atimtos iš miškų ūkio ir taps gamtotvarkos verslo objektais.[...]
[...]Reikėtų permąstyti draudimų ir draudimų tikslus, pagrindimą, nustatymo ir valdymo tvarką, kartu skaičiuojant, kaip tai atsiliepia mūsų visuomenės gerovei. Pastaraisiais metais išreikštas noras ir tendencija – vis didesnius žemės (miško) plotus išbraukti iš ekonominės apyvartos. Sprendimus priimantys asmenys ir valstybės biudžeto formuotojai turėtų suprasti, kad šios teritorijos buvo išbrauktos iš ekonomiškai generuojančių teritorijų, įskaitant pinigų generavimą tame pačiame liesame valstybės biudžete, ir virto biudžeto išlaidų straipsniu.
Antras svarbus dalykas – didelei daliai gamtos vertybių visiškai uždrausti ūkinę veiklą nėra būtina. Labai svarbu tai žinoti, nes tiksli gamtosauga nėra tokia brangi ir kompensacijoms biudžete nereikės skirti tokios didelės pinigų sumos. Tikslingesnė gamtos apsauga bus ir sėkmingesnė, ir finansiškai suprantamesnė.
Pavyzdžiui, jei turtas turi gamtinę vertę, kuriai reikalingos specifinės sąlygos – tarkime, netrukdyti paukščiams lizdų metu ar palaikyti specifinį šviesos režimą pomiškyje, tam reikėtų labai konkrečių veiksmų arba tikslių, o ne absoliučių apribojimų. Jei gamtos apsauga tampa dinamiška, tikslus pasiekia visos dalyvaujančios šalys, o kas svarbu – nenukenčia ir valstybės biudžetas. Tai teisingas kelias! [...]
Nuoroda į interviu su Latvijos žemės ūkio ministro patarėja Aiga Grasmanehttps://bit.ly/40vquN7