Naujienos

Norai geri, realizavimas prasilenkia su realybe: apie Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių pakeitimus

 Aplinkos ministerija planuoja nuo 2024 m. sausio 1 d. reikalauti tik skaitmeninės biržės per ALIS sistemą pateiktiems prašymams išduoti leidimus miškui kirsti. Tam 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-396 aplinkos ministras Simonas Gentvilas pakeitė biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles. Tai kad, siekiant pagerinti leidimų miškui kirsti išdavimo kokybę, biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse pakeitimų reikėjo – neginčijamas faktas. Bet apmaudu, jog pakeitimai vėl atlikti be išsamių konsultacijų su privačius miškus tvarkančiais miškininkais – praktikais. „Vaikas“ gavosi „kreivas“, kaip taisykles pradėti taikyti praktikoje iki galo neaišku, o laiko tam palikta juokingai mažai – naujosios taisyklės įsigalioja nuo sausio 1 d..

Tiesa, atkreipus iniciatorių dėmesį į praktinius iššūkius, atrodo, įgyvendinimas bus kiek labiau adaptuotas prie realybės. Apie tai šiandien paskelbė aplinkos ministro patarėjas Eimantas Norkūnas savo paskyroje soc.tinkle Meta:

Toliau savo įžvalgomis apie Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių pakeitimus dalinasi du didelę patirtį turintys miškininkai-praktikai.

Miškininkas Darius Dumbrava

Ką tai galėtų reikšti? Iki šiol galiojęs 13.1 punktas „matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, linijų paklaida – ±1 m šimtui metrų, kampų paklaida – ±1o kampui“, panaikintas. Liko ir buvo papildytas (apie papildymą vėliau atskirai) 13.2 punktas „matuojant tiesiogiai taškų koordinates nustatančiais instrumentais, posūkio taškų koordinačių paklaida – ±2 m taškui“. Ką tai galėtų reikšti? Ar nuo šiol biržes apmatuoti ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais draudžiama? Atiduoti tokius į muziejų ir paskubomis prašyti, kad Kalėdų senelis padėtų po egle reikalaujamu tikslumu miško sąlygomis dirbantį GPS imtuvą? Reikėjo būti labai geram šiemet – tas prietaisas visai nepigus malonumas, kaina prilygstantis vidutinio amžiaus naudotam lengvajam automobiliui. O gal tai reiškia ką kita? Pavyzdžiui, kad matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, matavimų paklaida nebebus vertinama? Šioje vietoje taisyklių tekstas gavosi akivaizdžiai dviprasmiškas ir, mano nuomone, turėtų būti taisomas.

Dar šiek tiek apie pačias matavimų paklaidas. Reikalavimas laikytis numatytos posūkio taškų koordinačių paklaidos (±2 m taškui), mano nuomone, nepagrįstas ir nelogiškas. Pirmiausia, kaip jau minėjau, tokį tikslumą pasiekti galima tik gan brangiais prietaisais, kuriuos įsigyti apsimoka tik stambiems miško savininkams arba didelėmis apimtimis miškotvarkos paslaugas teikiančioms įmonėms. Smulkus ar vidutinis miško savininkas, turintis miškininkystės išsilavinimą ir teisę rėžti biržes, tuo pačiu pats savo jėgomis besitvarkantis savo nuosavybėje, būtų priverstas pirkti paslaugą. Matematika čia paprasta: 1ha biržės atrėžimo kaina rinkoje dabar yra apie 80 eur/1ha, tinkamas prietaisas kainuoja nuo maždaug 4000 eur. Vadinasi, reikia atrėžti bent jau 50ha, kad prietaisas „atsipirktų“. Kiek miško savininkų apskritai valdo tokį plotą? Galiausiai, jeigu numatomas toks reikalavimas, turi būti ir galimybė jį patikrinti, o tokios praktiškai nėra. GPS imtuvas negali būti metrologiškai patikrintas kaip tai numatyta LR Ekonomikos ir Inovacijų ministro įsakymu „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“. Net jei VMT ir AAD apsirūpins pakankamu skaičiumi tikslių (tuo pačiu, brangių) koordinates nustatančių prietaisų mūsų - mokesčių mokėtojų - sąskaita, jų atliktų matavimų rezultatas juridine prasme bus niekinis. Kitaip tariant, kilus ginčui nė viena iš pusių neturės realaus teisinio pagrindo tvirtinti, kad atlikti matavimai yra teisingi. Daug realesnis biržės atribojimo paklaidos vertinimas galėtų būti ploto vienetais. Tokiu atveju galima apsieiti su gerokai paprastesniais ir pigesniais prietaisais, o, reikalui esant, patikrą atlikti neprisirišant prie koordinačių sistemos, metrologiškai patikrintų matavimo priemonių (ruletė, teodolitas ir kt.) pagalba.  Kaimyninėje Latvijoje, pavyzdžiui, bet kokio dydžio biržėms taikoma leistina paklaida yra 0,1ha . Gal ir ne pats „elegantiškiausias“ sprendimas, gal racionaliau būtų naudoti kažkokį sutartą kintamą procentą nuo ploto. Sutarimo reikalas.

Derėtų vengti VMT veiklos už jos kompetencijos ribų. 13-o punkto papildymas: „Atliekant matavimus taško koordinatės negali patekti į gretimus žemės sklypus“. Nuojauta sako, kad ligšiolinė Valstybinės Miškų Tarnybos iniciatyva užsiimti reikalu, kuriam ji realiai neturi nei įgaliojimų, nei kompetencijos,  t.y. žemėtvarka, iš tarnybos direktoriaus įsakymo lygmens pakilo iki ministro. Pavyko išsiaiškinti, kad šiuo atveju turimas omenyje Nekilnojamo turto registro skaitmeninis žemės sklypų ribų sluoksnis, kuris, deja, žemės sklypui neatlikus tiksliųjų matavimų, nuo realybės gali skirtis tiek, kiek tai leidžia NŽT direktoriaus įsakymas dėl Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų patvirtinimo, t.y., priklausomai nuo žemės sklypo plano tipo ir mąstelio, kartais ir 15 metrų! Verta atkreipti dėmesį, kad pagal 2024-01-01 įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2-o straipsnio 24-ą punktą: žemės sklypo riba – linija tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutampanti su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Taigi, būtų protinga, vengiant VMT veiklos už jos kompetencijos ribų, apsiriboti patikra ar žemės sklypo riba yra paženklinta vietovėje ir ar žemės sklypas turi galiojantį planą. Visas kitas atsakomybes prisiima žemės sklypo savininkas, visai nebūtina jas perkelti VMT, kuri, mano žiniomis, jau yra turėjusi ne vieną dalyvavimą teismuose būtent tuo klausimu.

Elementarūs techniniai dalykai neišaiškinti. 14-as punktas: “Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi elektroninėmis priemonėmis, pateikiami skaitmeniniai plotiniai vektoriniai biržių brėžiniai. Brėžiniuose nurodomos biržės posūkio taškų koordinatės ir posūkio taškų sujungimo eiliškumas”.  Koks duomenų formatas? Kokioje koordinačių sistemoje brėžinys turi būti pateiktas? Kokie atributiniai priklausiniai privalomi? Elementarūs techniniai dalykai, kurie privalo būti reglamentuoti. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse būtinai turėtų atsirasti priedas, kuris detaliai aprašytų skaitmeninio biržės brėžinio techninę specifikaciją. Paskirtimi jis būtų analogiškas taisyklių 6-am priedui (Biržės brėžinys, “popierinis variantas”), kuris, beje tampa niekur nebenaudojamu, tačiau lieka taisyklėse lyg visiška relikvija.

Tai tiek trumpai apie tuos porą pakeistų punktų taisyklėse. Yra jose ir daugiau įvairiausių praeities rudimentų, kurie arba praradę savo prasmę, arba turėtų būti keičiami atsižvelgiant į pasikeitusias technologijas miškų ūkyje. Belieka tikėtis, kad Aplinkos ministerija išgirs miškininkus – praktikus ir, surengus kosultacijas, biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės bus pakeistos taip, kad darbai miške vyktų sklandžiau ir kokybiškiau.

__________________