Naujienos

Pav. 1. Vėjovartos Italijos Alpėse 2018 m. Nuotraukos autorius Marco Patacca. (https://mobile.twitter.com/marco_path)
2023 - 01 - 20

Reikšmingas stichinių nelaimių padidėjimas Europos miškuose nuo 1950

Europoje, miškai užima daugiau kaip 200 milijonų hektarų, arba daugiau kaip vieną trečiąją dalį žemyno ploto.  Teikdami įvairias ekosistemų paslaugas, miškai yra svarbūs Europos bendruomenėms. Tačiau, vis daugėja įrodymų, kad dėl buvusių ūkininkavimo tradicijų (grynų spygliuočių sodinimas, augančių medžių tūrio didėjimas) bei klimato kaitos, didėja stichinių nelaimių intensyvumas Europos miškuose. Dėl to gali kilti pavojus miškų funkcionavimui ir nuolatiniam ekosistemų paslaugų teikimui, įskaitant ir miškų klimato kaitos švelninimo potencialą.

Šio straipsnio tikslas- pristatyti mokslinio darbo „Significant increase in natural disturbance impacts on European forests since 1950“ rezultatus, kurie 2022 metų rudenį buvo išspausdinti moksliniame žurnale Global Change Biology. Tyrimą atliko Europos miškų instituto komanda, bendradarbiaudama su kitų šalių mokslininkais iš 34 šalių. Tyrimui naudotoje duomenų bazėje buvo užfiksuota daugiau kaip 170000 stichinių nelaimių stebėjimų nuo 1950 iki 2019 metų. Šiam tyrimui atlikti, taip pat buvo panaudoti duomenys iš Lietuvos. Publikuojame su autorių sutikimu.

Straipsnio autoriai: Linkevičius Edgaras1, Marco Patacca2, Marcus Lindner3

1 Docentas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Žemės ūkio akademija, Vytauto didžiojo universitetas, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

2 Doktorantas, Vageningeno universitetas, P.O. Box 9101, 6700 HB Wageningen, The Olandija

3 Vyriausiasis moklso darbuotojas Europos miškų instituto (EFI) medynų atsparumo programoje, EFI Bona padalinys,  Platz d. Vereinten Nationen 7, 53113 Bonn, Vokietija

Pav. 2. Besikartojančių vėjovartų ir vabalų pažeidimų poveikis Lenkijos Tatrų kalnuose. Nuotraukos autorius Rosa Castaneda.

Vidutinė 1950-2019 metais stichinių nelaimių padaryta žala siekė 52.4 milijono m3 medienos per metus. Tačiau, 1950-2000 metų laikotarpiu žala siekė 42.6 milijono m3 medienos per metus, 0.23 procento visų augančių medžių tūrio, tuo tarpu 2001-2019 laikotarpiu padaryta žala padidėjo iki 78.5 milijono m3 medienos per metus arba 0.27 procento visų augančių medžių tūrio. Dar svarbiau, kad tyrimų metu buvo nustatyta labai aiški stichinių nelaimių daromos žalos didėjimo tendencija 845000 m3 per metus 1950-2019 m. 

Vėjo arba audrų padaryta žala per paskutinius 70 metų, sudarė 46 procentus (24.1 milijono m3 medienos) visos žalos. Tuo tarpu gaisrai buvo antrasis pagal svarbumą veiksnys, kurio padaryta žala siekė 24 procentus visos žalos. Gaisrų pažeistos medienos kiekiai 1950-2019 metų laikotarpiu sudarė 12.5 milijono m3 per metus. 82 procentai visų gaisrų buvo užfiksuoti Viduržemio jūros ekozonoje.

Vabalų padaryta žala siekė 17 procentų visos žalos (8.9 milijono m3).  Pasikartojantys vabalų daromos žalos protrūkiai vyko septintajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, tačiau po 2000 m. vabalų daromos žalos mastas drastiškai išaugo ir pasiekė 23 milijonus m3 medienos per metus.

Vidutinė metinė abiotinių veiksnių padaryta žala 70 metų laikotarpyje padidėjo 6 kartus, nuo 630000 m3 medienos iki 3.7 milijono m3 medienos. Tačiau, maksimali padaryta metinė žala yra daug didesnė. Pavyzdžiui,  2007 metais ji siekė 13 milijonų m3 medienos. 

Kiti biotiniai veiksniai sudarė 8 procentus visos stichinių nelaimių padarytos žalos. Vidutinė biotinių veiksnių žala per analizuojamą 70 metų laikotarpį siekė 5 milijonus m3 medienos per metus.

Norint suvokti stichinių nelaimių daromos žalos mastą, būtina palyginti metinį stichinių nelaimių padarytos žalos kiekį su vidutiniu metiniu kertamos metinės medienos kiekiu. 1961-2000 laikotarpiu stichinių nelaimių pažeistos medienos kiekis sudarė 15 procentų, o 2011-2019 metais jau siekė 16 procentų metinio kertamos metinės medienos kiekio nepaisant to, kad kirtimų kiekiai analizuojamu laikotarpiu beveik padvigubėjo.                                         

Daugumoje Europos šalių, kirtimų apimtys yra žemiau metinio medienos prieaugio, dėl ko augančių medžių tūris ir toliau didės Europos miškuose, nors jau ir yra tam tikrų prisisotinimo ženklų. Tuo pačiu metu, nepanašu, kad būtų ženkliai didinamos kirtimų apimtys. Tačiau, dėl vykstančios klimato kaitos, labai tikėtinas stichinių nelaimių daromos žalos didėjimas, atsižvelgiant į stiprią klimato ir vėjovartų, ugnies vabalų bei biotinių veiksnių tarpusavio priklausomybę. Todėl verta ateityje tikėtis didesnio stichinių nelaimių padarytos žalos kiekio lyginant su visu augančių medžių tūriu, kas tuo pačiu lems ir didesnes sanitarinių kirtimų apimtis.

Didėjanti stichinių nelaimių žala paveiks miškų tvarkymą Europoje ilguoju laikotarpiu dėl ko bus sunku užtikrinti tvarų miškų naudojimą bei nenutrūkstamą ekosistemų paslaugų tiekimą. Dar daugiau,  vietiniu lygmeniu, stichinių nelaimių efektas gali būti dar didesnis, ypač su mišku susijusioms įmonėms, kurios gali prarasti savo brandžių medynų išteklius. Tai turėtų naikinančių pasekmių vietinėms ekonomikoms ir žmonių gerovei regionuose. 

Šie trikdymai sukeltų rimtus svyravimus tarptautinėse medienos rinkose, su potencialiai neigiamomis pasekmėmis Visai Europos bioekonomikai.

Europos miškai taip pat yra labai svarbūs Europos klimato kaitos švelninimo strategijai, Bioįvairovės strategijai, anglies konservavimo direktyvoms, gamtos atkūrimo teisės aktams, tvarių finansų iniciatyvai, anglies konservavimui medienos produktuose, atsinaujinančiai energetikai. Visi šie tikslai gali būti neigiamai paveikti didėjančios stichinių nelaimių daromos žalos.

Pavyzdžiui, dėl stichinių nelaimių įtakos miškai gali pereiti iš anglies „konservuotojų“ būsenos į anglies „donorų būseną“, kas jau vyksta Čekijoje.

Keletas miškų tvarkymo metodų, siekiant padidinti miškų atsparumą stichinėms nelaimėms, buvo pasiūlyta mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui Larsen et al. (2022) siūlo artimą gamtai miškininkavimą, o Nabuurs et al. (2017) ir Verkerk et al. (2020)  siūlo klimato atžvilgiu sumaniąją miškininkystę, kuri pasižymi tinkama pusiausvyra tarp trumpalaikių bei ilgalaikių tikslų, tarp medienos poreikio, biologinės apsaugos bei svarbių ekosistemų paslaugų tiekimo.

Tačiau, pirmiausia, ką vertėtų padaryti, tai įdiegti Europos lygmeniu harmonizuotą, pastovią ir realiu laikau vykstančią stichinių nelaimių monitoringo bei stebėsenos sistemą. Ši sistema yra būtina siekiant suvokti stichinių nelaimių bei planuojamų miškų tvarkymo strategijų ryšį bei galimas pasekmes.

Ypač didelės pastangos yra būtinos siekiant suvokti stichines nelaimes sukeliančius veiksnius (sausros, kiti biotiniai veiksniai) bei jų dinamiką klimato kaitos perspektyvoje.  Praleidus auksinę galimybę suprasti, prognozuoti ir atitinkamai reaguoti į stichines nelaimes, Europos klimato kaitos tikslai gali būti ir nepasiekiami.