Naujienos

2022 - 01 - 10

Suomijos parlamentarai atmetė aktyvistų iniciatyvą uždrausti plynus kirtimus

Suomijos Parlamento Žemės ūkio ir miškų komitetas vienvalsiai atmetė aplinkosaugos aktyvistų iniciatyvą uždrausti plynus kirtimus valstybiniuose miškuose, paaiškindamas kad šiuo sprendimu gelbsti Suomijos miškus. Tačiau komitetas tikisi, kad valstybinius miškus valdanti įmonė Metsähallitus didins plotus su pastovia miško danga tam tinkamoje žemėje. Sprendimas aštrias diskusijas sukėlusiu kausimu priimtas 2021 m. spalio 20 d.

Draudimus iniciavusios aplinkosaugos organizacijos, surinkusios po kreipimusi 61 000 parašų, teigė tokiu budu siekiančios didinti biologinę įvairovę ir stiprinti anglies atsargas. Be to, uždraudžiant plynus kirtimus, aktyvistai sakė siekią prisitaikyti prie miško gamtos ir ūkio klimato kaitos, gerinti vandens telkinių būklę, sudaryti geras sąlygas turizmui ir poilsiui.

2021-10-20 vykusios spaudos konferencijos metu komiteto pirmininkė Anne Kalmar tvirtina, kad parlamentarų sprendimas geriausiai atitinka Suomijos miškų ir jų įvairovės interesus. Anot A.Kalmar, situacija aiški - yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad aplinkosaugų deklaruojami tikslai nebūtų pasiekti uždraudus plynus kirtimus.

Pasak A.Kalmar, jei miškuose nevykdomi plynieji kirtimai, tokiuose plotuose klesti vienos rūšys (pavyzdžiui, paukščiai ar žoliniai augalai), o iš kitos pusės, pavyzdžiui, kurtiniams, bruknynams ir skraidančioms voverėms reikalingos buveinės sukuriamos periodinio auginimo miške. Kalmar pabrėžė, kad visi miškininkavimo būdai turi savų pliusų ir minusų. Įvairovė vis tiek turi būti palaikoma visais metodais. Be to, pasak A.Kalmar, dabartiniai miškininkavimo būdai sudaro sąlygas medynuose sugerti daugiau anglies, nes miško augimas yra geresnis, palyginti su situacija, kai plynieji kirtimai visai nevykdomi.

Remiantis komiteto pranešimu, perėjimas prie nuolatinio auginimo smarkiai padidintų medžiapjūtės išlaidas.

"Plyno kirtimo vieneto kaštai yra 39 procentais mažesni, lyginant su retinimo. Derliaus nuėmimas būtų brangesnis, jei pereitume prie visiškai nepertraukiamo miško auginimo", – aiškino Kalmar.

Jei Metsähallitus ekonominės grąžos tikslas liktų nepakitęs, perėjimas prie nepertraukiamo auginimo taip pat reikštų, kad kirtimai turėtų būti plečiami didesnėje teritorijoje.

Žemės ūkio ir miškininkystės komiteto pirmininkė Anne Kalmari tikisi, kad sprendimas, kurio buvo atmesta piliečių iniciatyva, nuramins aršias diskusijas ir konfrontaciją dėl miškų.

Parlamentarė pastebi, kad daugeliui plynas kirtimas yra susijęs su emocijomis ir estetika. Kalbėdami apie plynų kirtimų padarinius, kalbame ir apie tai, kaip atrodo miškas. Komiteto pranešime teigiama, kad miškas, kuriame nuolat ūkininkaujama, labiau atitinka piliečių suvokimą apie gražų mišką.

– Neabejotina, kad daugeliui plyna kirtavietė negražiai atrodo akiai metus, net dvejus metus. Asmeniškai maniau, kad Helsinkio gatvės tiesimo aikštelė taip pat neatrodo gražiai, bet manau, kad po kelerių metų ji vėl atrodys kitaip, – sako A.Kalmar.

A.Kalmar teigimu, svarbu nustatyti, kurios teritorijos yra intensyviai naudojamos rekreaciniam naudojimui, ir pagalvoti, ar jose galima išvengti plynų kirtimų.

Tiems, kurie nerimauja dėl atvirų kirtimų, nes bijo prarasti pažįstamas vietas uogavimui ar grybavimui, komiteto pirmininkė A.Kalmar turi pasiūlymą:

– Išplėskime lankomą teritoriją ir pasivaikščiokime, atrasite naujų grybingų vietų.

Nuoroda į pranešimą ir Somijos Žemės ūkio ir miškų ūkio komiteto spaudos konferenciją 2021 m. spalio 20 d., 12 val.,:  https://verkkolahetys.eduskunta.fi/.../tiedo.../20102021_mmv