Rinkimai į Europos Parlamentą 2019: kandidatas Linas Kontrimas

Rinkimai į Europos Parlamentą 2019: kandidatas Linas Kontrimas

Kaip ir žadėta, supažindiname su politikais, pretenduojančiais į 2019-2024 m. Europos Parlamento nario mandatą,  kurie pritarė ir pasirašė Įsipareigojimą Europos miškams Europos miško savininkų asociacijų federacijos (CEPF) platformoje [http://www.cepf-eu.org/pledge-for-europes-forests]. Kadangi Europos Parlamente priimami labai svarbūs sprendimai, tiesiogiai paliečiantys kasdienį gyvenimą kiekvienoje ES šalyje, svarbu- kokius žmones ir su kokiomis nuostatomis, kompetencijomis bei išpažįstamomis vertybėmis deleguosime į šią instituciją atstovauti Lietuvą. Į mūsų klausimus atsako su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuojantis viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas.

Kandidatus kvietėme pasidalinti savo veiklos programinėmis nuostatomis su mūsų asociacijos informacinio portalo www.lietuvosmiskai.lt lankytojais. Kokius visuomenei, privačių miško ir žemės savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus šie politikai yra pasirengę įgyvendinti naujo Europos Parlamento kadencijos metu?  Tai domina ~800 tūkst. miško ir žemės savininkų, ~3,5 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų.

1. Argumentai. Pasakykite tris svarias priežastis, KODĖL Lietuvos miško ir žemės savininkai turėtų pasirinkti balsuoti už Jus šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą?

Linas Kontrimas: Todėl, kad aš suprantu ir palaikau protingą balansą tarp nuosavybės ir ekologinės vertės, sukuriamos privataus ir bendro turto. Toks suvokimas kreipia į ilgalaikius strateginius dalykus. O miško ir žemės savininkai, kaip niekas kitas supranta, kad tik gebėjimas mąstyti ilgalaikėmis kategorijomis yra prasmingas.

2. Politinis kontekstas. Pagal ES sutartį Miškų ūkio politika yra valsybių narių atsakomybė (t.y. vadovaujamasi subsidiarumo principu). Vis dėlto kitų ES sričių politikų ir pasaulinių susitarimų poveikis daugeliui su miškais susijusių klausimų nuolat didėja. Kokia Jūsų nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių?  Kaip vertinate situaciją šalies ir ES privačiuose miškuose? Kokio vaidmens ES turi imtis šiame kontekste Jūsų nuomone? Kokius įžvelgiate svarbiausiuosius prioritetus ateinantiems 5 metams?

Linas Kontrimas: Mano matymu, labai trūksta dialogo. Kad ir kaip būtų mėginama priešinti, savininkai ir plačioji visuomenė yra viena. Tad ne tik šalies, bet ir ES institucijų politikai privalo aktyviau bendrauti su interesų grupėmis ir rasti kompromisus. Aš tokią diskusiją galėčiau inicijuoti ir moderuoti.

3. Įsitraukimas. Ar jūsų politinėje darbotvarkėje prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio, žemės nuosavybės ir aplinkosaugos sritis? Kuriuos asmenis bei organizacijas pasitelksite į bendraminčių komandą kiekvienai iš minimų atsakomybės sričių? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus planuojate įgyvendinti?

Linas Kontrimas: Mano veiklos sritis nėra tiesmukai susijusi su tema, tačiau pritardamas žiedinės ekonomikos principams, neišvengiamai ir būtinai įtraučiau į pokalbių komandą Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovus.

4. Požiūris į privačią nuosavybę. Ar sutinkate, kad pastaruosius tris dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai- vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos?  Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per būsimą kadenciją Europos Parlamente? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?

Linas Kontrimas: Jau seniai akivaizdu, kad situacija tapo nekontroliuojama. Įstatymai, jų taisymai ir pataisymai, interesų grupės, politiniai demaršai situaciją išbalansavo katastrofiškai. Visuomenės informuotumas, savininkų įsitraukimas ir atvirumas bet kokiai kontroversiškai temai tapo sunkiai pasiekiamais dalykais. Mano galva, šioje srityje esame pribrendę brūkšnio stadijai. Tai reiškia, kad daugelio smulkių problemų sureikšminimas pagal vienos kurios nors interesų grupės reikalavimus tik gilins problemą. Brūkšnio braukimas reikštų ne tik status quo fiksavimą, bet ir įsipareigojimais pagrįstų sprendimų priėmimą mažiausiai dešimčiai metų į priekį.

5. Veiklos principai. Įvardinkite bent tris svarbiausius principus/vertybes, kuriais vadovausitės priimdamas sprendimus Europos Parlamente.

Linas Kontrimas: Sužinoti, suprasti, veikti - įtraukiant, analizuojant, negriaunant.

Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą vyks šį sekmadienį, 2019 m. gegužės 26 d. Lietuva gali išsirinkti 11 EP narių. Iš viso šiuo metu EP yra 751 narys, o pasitraukus Jungtinei Karalystei liks 705 nariai.