Rinkimai į Europos Parlamentą 2019: kandidatas Bronis Ropė
Rinkimai į Europos Parlamentą 2019: kandidatas Bronis Ropė
Toliau supažindiname su politikais, pretenduojančiais į 2019-2024 m. Europos Parlamento nario mandatą ir žadančiais gilintis į miškų politikos klausimus. Kadangi Europos Parlamente priimami labai svarbūs sprendimai, tiesiogiai paliečiantys kasdienį gyvenimą kiekvienoje ES šalyje, svarbu- kokius žmones ir su kokiomis nuostatomis, kompetencijomis bei išpažįstamomis vertybėmis deleguosime į šią instituciją atstovauti Lietuvą. Į mūsų klausimus atsako su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatuojantis Bronis Ropė.
Kandidatus kvietėme pasidalinti savo veiklos programinėmis nuostatomis su mūsų asociacijos informacinio portalo www.lietuvosmiskai.ltlankytojais. Kokius visuomenei, privačių miško ir žemės savininkams ir miškininkams svarbius sprendimus šie politikai yra pasirengę įgyvendinti naujo Europos Parlamento kadencijos metu? Tai domina ~800 tūkst. miško ir žemės savininkų, ~3,5 tūkst. miškų urėdijų darbuotojų ir ~ 8 tūkst. kitų miškuose darbančiųjų, ~45 tūkst. medienos pramonės darbuotojų.
1. Argumentai. Pasakykite tris svarias priežastis, KODĖL Lietuvos miško ir žemės savininkai turėtų pasirinkti balsuoti už Jus šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą?
Bronis Ropė: Į pabaigą einant šiai Europos Parlamento kadencijai, nuoširdžiai dėkoju už Jūsų palaikymą, aktyvią pilietišką poziciją ir konstruktyvų bendradarbiavimą kreipiantis į EK dėl Lietuvoje taikomo 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams.
Kartu mums pavyko nuveikti nemažai darbų, kad Lietuva įsitvirtintų kaip lygiateisė, kitų gerbiama ir pripažinta Europos Sąjungos tautų šeimos narė, kad priartėtume prie europietiškos gerovės ir pagarbos kiekvienam žmogui Lietuvoje. Per šiuos penkerius metus Lietuvos ūkininkų balsas tapo girdimas Europoje.
Kartu kovojome su valdininkų abejingumu, kartu gelbėjomės nuo liūčių ir sausrų, kartu atlaikėme Rusijos embargą ir pieno rinkos krizę, kartu tiesėme tiltus sveikai lietuviškai produkcijai atsirasti mūsų vaikų darželiuose ir mokyklose, kartu švietėme visuomenę ir jauną miestiečių kartą, kad ne parduotuvėje užauga derlius ir „pasigamina“ pienas...
Išsamiau su pradėtais ir atliktais darbais galima susipažinti mano veiklos ataskaitoje.
2. Politinis kontekstas. Pagal ES sutartį Miškų ūkio politika yra valsybių narių atsakomybė (t.y. vadovaujamasi subsidiarumo principu). Vis dėlto kitų ES sričių politikų ir pasaulinių susitarimų poveikis daugeliui su miškais susijusių klausimų nuolat didėja. Kokia Jūsų nuomonė dėl miškų ir miškų ūkio vaidmens Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, šio sektoriaus svarbiausių iššūkių ir galimybių? Kaip vertinate situaciją šalies ir ES privačiuose miškuose? Kokio vaidmens ES turi imtis šiame kontekste Jūsų nuomone? Kokius įžvelgiate svarbiausiuosius prioritetus ateinantiems 5 metams?
Bronis Ropė: Labai svarbu, kad pradėti darbai būtų sėkmingai tęsiami ir pasiektume ateityje užsibrėžtų tikslų, visų pirma - visiško išmokų žemdirbiams suvienodinimo, jog galėtume lygiais pagrindais konkuruoti su žemdirbiais iš kitų šalių.
3. Įsitraukimas. Ar jūsų politinėje darbotvarkėje prioritetiškai sieksite kuruoti miškų ūkio, žemės nuosavybės ir aplinkosaugos sritis? Kuriuos asmenis bei organizacijas pasitelksite į bendraminčių komandą kiekvienai iš minimų atsakomybės sričių? Įvardinkite, kokius esminius sprendimus planuojate įgyvendinti?
Bronis Ropė: Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų aktyvumą, bendradarbiaujant šioje Europos Parlamento kadencijoje, keliant ir sprendžiant Lietuvos miško savininkams aktualius klausimus. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija buvo aktyvus, patikimas ir visada turintis poziciją probleminiais klausimais partneris, padėjęs efektyviai dirbti Lietuvos labui. Esu Jums dėkingas už visokeriopą pagalbą, palaikymą ir bendradarbiavimą. Viliuosi, jis nenutrūks ir turėsime galimybę ir toliau aktyviai darbuotis kartu. Kandidatuodamas gegužės 26 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, tikiuosi galimybės tęsti pradėtus darbus EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Regioninės plėtros komitetuose, kurie, tikiu, aktualūs ir Lietuvos miško savininkų asociacijos nariams. Dėkoju už palaikymą ir įkvėpimą darbuotis toliau.
Kad tęsčiau šį darbą, turiu būtinų žinių ir kolegų Europos Parlamente pripažinimą – ir kaip Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, ir kaip Europos Parlamento derybininkas kaimo plėtros klausimu derybose su Europos Vadovų Taryba, kur dėliojami realūs sprendimai.
4. Požiūris į privačią nuosavybę. Ar sutinkate, kad pastaruosius tris dešimtmečius savininkų teisės buvo vis labiau apribojamos, ūkinė veikla vis labiau reglamentuojama, reikalavimai- vis labiau smulkmeniški, nuolat griežtinamas ekonominis miško išteklių naudojimas, dėl įvedamų draudimų atsirandantys nuostoliai- tik dalinai kompensuojami, o baudos drastiškai didinamos? Jūsų požiūriu- ar tokia politika yra adekvati situacijai, garantuojanti ilgalaikį požiūrį į nuosavybę, užtikrintumą teisingumu mūsų Valstybėje? Ką šioje srityje numatote nuveikti per būsimą kadenciją Europos Parlamente? Koks yra Jūsų požiūris į privačioje ir valstybės nuosavybėje esančių miškų naudojimo ypatumus, kad užtikrinti geriausią galimą pusiausvyrą tarp nuosavybės teisių, ekonominės naudos ir socialinės atsakomybės?
Bronis Ropė: Esu įsitikinęs, kad privačių miškų sektorius turi teisę pilnavertiškai gyvuoti Lietuvoje ir kurti vertę tiek savininkui, tiek visuomenei. Todėl, atsižvelgdamas į Jūsų siūlymus, inicijavau dialogą su Europos Komisija dėl Lietuvoje išskirtinio privačių miško savininkų apmokestinimo.
Šioje Europos Parlamento kadencijoje dirbau ne tik žemės ūkio ir kaimo plėtros, bet ir regioninės plėtros klausimais, siekdamas, kad Europos Parlamentas nepritartų Europos Komisijos siūlymui nurėžti finansavimą kaimo plėtrai bei sanglaudos lėšų. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu priėmė aiškią poziciją: ne ūkininkai ir ne vargingesni ES regionai kalti, kad vyksta „Brexit“, kad dėl jo galimai mažės bendras ES biudžetas. Tad ne ūkininkai ir skurdesnieji regionai privalo mokėti ir mažėjančio biudžeto kainą. Valstybių narių reikalas susitarti ir skirti daugiau lėšų nuo kiekvienos valstybės BVP į bendrą ES biudžetą, kad pinigų užtektų visiems bendriems poreikiams. Be to, pavyko įgyvendinti mano idėją padalinti Lietuvą į du statistinius regionus – Vilniaus bei likusios Lietuvos. Jei ne šis pasiekimas, sekančiame finansiniame laikotarpyje Lietuva, jau išaugusi ES „biedniokų“ marškinius, būtų netekusi ženklios ES paramos. Pagal naująją mano pasiūlytą tvarką Vilniui, jau viršijančiam ES vidurkį pagal statistinius rodiklius, parama išties mažės (tačiau ji būtų mažėjusi bet kuriuo atveju), bet likusioji Lietuva ir toliau galės pretenduoti į nemažėjančias lėšas kaimo plėtrai bei sanglaudai. Visą savo, kaip europarlamentaro veiklos kadenciją siekiau, kad kiekviename Lietuvos kampelyje gyventi būtų ne blogiau, nei sostinėje, kad sąlygos Lietuvos viduje susilygintų, kad jaunimui nereikėtų bėgti į Vilnių ar užsienin kurtis sotesnio gyvenimo. Šios naujos pataisos leis steigtis regionuose naujiems verslams, naujoms darbo vietoms, tikiuosi, taip pat ir miškininkystės bei medienos perdirbimo srityje, tokiu būdu sukuriant pridėtinę vertę.
5. Veiklos principai. Įvardinkite bent tris svarbiausius principus/vertybes, kuriais vadovausitės priimdamas sprendimus Europos Parlamente.
Bronis Ropė: Norėčiau akcentuoti, kad visoje savo veikloje vadovaujuosi principu neskubėti, devynis kartus atmatuoti, ir tik gerai pasvėrus tikėtiną kiekvienos iniciatyvos ar reformos poveikį – kirpti. Darbas Europos Parlamente reikalauja žinių apie taisytiną situaciją atitinkamose srityse bei nuodugnios analizės, ką, kur ir kaip taisyti, kad pataisos būtų naudingos visiems. Esu dėkingas, kad Lietuvos miško savininkų asociacija visada buvo (ir tebėra) partneriu, pasirengusiu šiomis žiniomis dalintis, ieškant subalansuoto kompromiso.norėčiau akcentuoti, kad visoje savo veikloje vadovaujuosi principu neskubėti, devynis kartus atmatuoti, ir tik gerai pasvėrus tikėtiną kiekvienos iniciatyvos ar reformos poveikį – kirpti. Darbas Europos Parlamente reikalauja žinių apie taisytiną situaciją atitinkamose srityse bei nuodugnios analizės, ką, kur ir kaip taisyti, kad pataisos būtų naudingos visiems. Esu dėkingas, kad Lietuvos miško savininkų asociacija visada buvo (ir tebėra) partneriu, pasirengusiu šiomis žiniomis dalintis, ieškant subalansuoto kompromiso.
Viliuosi, kad ir toliau būsiu Jūsų įrankiu Europos Parlamente, padėsiančiu kelti opiausius, europiniu lygmeniu reguliuojamus ir sprendžiamus klausimus, kuriuos formuluosime kartu. Tik taip įsivaizduoju efektyvų ir našų europarlamentaro darbą – tariantis, diskutuojant, ieškant geriausio kompromiso.
B. Ropės 2014-2019 m. veiklos Europos Parlamente ataskaita – www.rope.lt/ataskaita.
B. Ropės planuojamos veiklos 2019-2024 m. Europos Parlamente gairės – www.rope.lt/programa
Kandidatų 5 EP sąrašus gali teikti politinės partijos bei rinkimų komitetai, bet tam, kad sąrašas galėtų pretenduoti į vietą EP, jis turi surinkti bent 5 proc. rinkėjų balsų. Lietuvoje yra naudojama atvirųjų sąrašų sistema ir rinkėjas turi galimybę skirti pirmumo balsus.
